Dengtas popierius yra sudėtinė medžiaga, kurioje plastiko dalelės padengiamos ant popieriaus paviršiaus naudojant liejimo mašiną. Pagrindinės jo savybės yra atsparumas alyvai ir vandeniui (santykinai) ir šiluminio sandarumo{1} gebėjimas. Dengimo procesas pagerina popieriaus stiprumą ir ilgaamžiškumą.
Tradiciniai polietilenu (PE) dengti gaminiai turi trūkumų, tokių kaip blogas biologinis skaidumas, netinkamas perdirbti{0}} ir perdirbimo sunkumai. Palyginti su tradiciniais dengimo procesais, vandens -pagrindo dangos arba biologinės- medžiagos (pvz., PLA ir PHA) turi pranašumų, tokių kaip perdirbamumas, kompostavimas ir kompostavimas. PHA dengti popieriaus gaminiai gali būti kompostuojami namuose ir suyra jūrinėje aplinkoje. Visiškai biologiškai skaidaus dengto kompozitinio popieriaus santykinis biologinis skaidomumas gali būti didesnis arba lygus 90%.
Iš dengtų popierinių puodelių gali išsiskirti plastiko dalelės (pvz., PE ir PA), kai liečiasi su aukštos temperatūros skysčiais; šių dalelių kiekis ir dalelių dydžio pasiskirstymas yra svarbūs fizikiniai ir cheminiai parametrai vertinant jų saugumą. Mikroplastiko dalelių, migruojančių iš penkių padengtų popierinių puodelių, skaičius svyravo nuo 5,67 ± 0,33 × 10^5 iki 33,67 ± 27,00 × 10^5 dalelių / l, o vidutinis dalelių dydis buvo 18,2 ± 14,5 μm.
Padengto popieriaus paviršiaus savybės paprastai apibūdinamos tokiais parametrais kaip švarumas, atpalaidavimo stiprumas ir lupimo stiprumas. Švara reiškia paviršiaus švarą ir grynumą; atpalaidavimo stiprumas reiškia, kaip lengvai atsiskiria dengto popieriaus atpalaidavimo sluoksnis, kuris priklauso nuo formulės; Nulupimo stiprumas reiškia jėgą, reikalingą gaminiui nuplėšti nuo padengto popieriaus, ir yra griežti bandymo standartai.
